Bliūkšta ministrės pažadai mažinti eiles pas gydytojus? Kelia klausimą dėl paskubomis keičiamos tvarkos teisėtumo

2025-03-28

„Operuojate per daug“, – tokį Valstybinės ligonių kasos (VLK) skundą neseniai išgirdo gydymo įstaigų vadovai. Tačiau pacientai dejuoja, kad sunku patekti gydytoją, tenka ir skausmų surakintiems pakentėti eilėje. Jei bus operuojama mažiau, vadinasi, ilgės eilės pas medikus?

Dėl tokio scenarijaus įspėja ligoninių vadovai, išgirdę apie staigų VLK užmojį – naują tvarką norima įtvirtinti jau nuo balandžio 1 d. Dėl siūlymo užvirė audra, bet sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė savo nuomonės viešai niekur nepateikė. Pokyčių vairą į rankas tvirtai paėmusi viceministrė Jelena Čelutkienė. Pasak jos, medikai atlieka per daug operacijų, kurios apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

„Matomas neproporcingas tam tikrų rūšių operacijų skaičiaus išaugimas, lyginant su ankstesniais metais ir kitomis šalimis, kurio negalima paaiškinti medicininėmis indikacijomis“, – sako J.Čelutkienė.

„Sprendimai dėl operacijų ne visada yra tokie vienareikšmiai ir aiškūs kaip gali atrodyti. Dalis operacijų gali vykti profilaktikos tikslu. Pavyzdžiui, tulžies pūslės akmenų pašalinimas. Terapeutas gastroenterologas pasakys, kad operuoti nereikia, chirurgas – operuoti reikia. Štai yra dvi priešingos nuomonės. Aš kalbu apie situaciją, kai neskauda“, – „Žinių radijo“ eteryje neseniai dėstė J.Čelutkienė. Pasak jos, Lietuvoje atliekama per daug išsiplėtusių kojų venų operacijų, pacientams per dažnai šalinama tulžis, daromos artroskopijos.

Gydytojas: operuojame, kiek reikia žmonėms

Tačiau Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas įsitikinęs, kad apie perteklines intervencijas negali būti ir kalbos. „Paslaugų atliekama tiek, kiek reikia žmonėms. Pacientas serga tulžies akmenlige ir ją reikia šalinti – ką man dabar daryti? Aš gi žmonių gatvėje negaudau ir be reikalo nepjaunu jiems tulžies pūslės.

Antras dalykas, jei mes užgaišime, pralauksime šitą operaciją, galime turėti daugiau bėdų, gali išsivystyti pankreatitas, nuo kurio žmogus gali mirti.

Gal dar pradėkime fantazuoti, kad ir apendicitų per daug atliekame? Šitaip galima iki absurdo prieiti“, – sakė L.Labanauskas. Jis pridūrė, kad gydytojas, skirdamas operaciją, koncentruojasi į konkretų atvejį, o ne skaičiuoja, kiek šiemet jau atlikta tokių procedūrų. „Gydytojo Hipokrato priesaika – suteikti žmogui pagalbą“, – pabrėžė L.Labanauskas.

Ekspertas: nesilaikoma teisės aktų

Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov tikina, kad skubotus pokyčius bandoma įtvirtinti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

„Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą yra dvi datos, kai gali įsigalioti pokyčiai, darantys tokią svarbią įtaką. Tai – gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d.

Be to, tokius sprendimus reikia priimti 3 mėnesiai iki jų įsigaliojimo. Mes visuomet akcentuojame, jog esame teisinė valstybė, reikalaujame teisės aktų vykdymo ir jų reikalavimų nuoseklaus paisymo (ypač sveikatos priežiūroje), tačiau kai priimame sveikatos sistemai svarbius pokyčius, lyg jau pamirštame, kad šie reikalavimai taikomi ir sprendimų priėmėjams – valstybės institucijoms“, – pabrėžė A.Rudanov.

Gydymo įstaigų vadovai pirštais baksnoja, kad nauja tvarka, kaip ketinama, įsigalios vos už kelių dienų – balandžio 1 d., o galutinės redakcijos jie dar nematė.

„Kol kas konkrečių datų pasakyti negalime“, – taip į klausimą, kada bus paskelbta nauja tvarka atsakė VLK. Tačiau nurodoma, kad ši tvarka dar bus skelbiama Teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) viešajame portale pastaboms pateikti ir tik tada bus tvirtinama sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Sveikatos apsaugos ministrės patarėja komunikacijai Irmina Frolova-Milašienė ketvirtadienį Lrytas patikino, kad ministrė naują tvarką planuoja pasirašyti iki balandžio 1 d. Vadinasi, ir jos derinimui su visuomene paprasčiausiai nėra paliekama laiko.

„Suinteresuotų institucijų išvadoms, pastaboms ir pasiūlymams turi būti suteiktas ne trumpesnis nei 10 darbo dienų terminas derinimui. Įsivaizduokime, VLK tą projektą patalpina ketvirtadienį (kovo 27 d.), tai balandžio 14 d. sueitų minimalus pastabų pateikimo terminas. O po to šias pastabas turėtų svarstyti, diskutuoti, projektą tobulinti. Jei šito nesilaikoma, tai – teisės akto priėmimo procedūros nesilaikymas, kas kelia klausimų dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo“, – sakė A.Rudanov.

Pasak jo, teisės aktų reikalavimus atitinkantis, nuoseklus ir pagrįstas tvarkos pakeitimo įsigaliojimas įmanomas tik nuo kitų metų pradžios.

„Per tą laiką būtų paruošiami visi lygiagretiniai sprendimai, DUK‘ai, kita paaiškinamoji medžiaga – kokios paslaugos bus prioritetinės, kaip tai palies sveikatos centrus. Šiandien yra labai daug dedamųjų, kurios yra neaiškios“, – sakė A.Rudanov.

Žingsnis mokamos medicinos link?

O ar gydytojams pasiuntus signalą atlikti mažiau operacijų, nepailgės laukimas pas medikus?

„Sveikatos sektoriaus finansavimas kasmet didėja, tačiau eilių problema išlieka. Tai mums indikuoja, kad skiriamos lėšos naudojamos nepakankamai efektyviai. Būtent čia koncentruojame savo pastangas – paskirstyti pinigus taip, kad būtinas paslaugas pacientai gautų laiku ir arčiau namų, kad į ligoninę nebūtų guldomi pacientai, kuriems galima padėti teikiant dienos stacionaro arba ambulatorines paslaugas, kad sergamumas būtų mažinamas stiprinant prevencines priemones, ir pan. Išlaikomas pilnas finansavimas prioritetinėms ambulatorinėms paslaugoms.

Eilių mažinimui yra numatytas atskiras kompleksas priemonių, tačiau paslaugų apmokėjimo pakeitimai taip pat prisidės prie šio tikslo“, – nurodė J.Čelutkienė.

Tik ar nenutiks taip, kad nauja tvarka įtvirtins mokamą mediciną? Juk jei kvotą išnaudojęs gydytojas nebegalės operuoti nemokamai, pacientui, tikriausiai, reikės užsimokėti iš savo kišenės.