Lietuvos teisės aktai jau šiandien numato vienodą abiejų tėvų atsakomybę už vaiko sveikatą, raidą ir gerovę. Tačiau praktikoje vaiko sveikatos priežiūros organizavimas – registracija pas gydytojus, bendravimas su sveikatos priežiūros specialistais, gydymo koordinavimas ir kasdienė priežiūra – vis dar dažniau tenka mamoms.
Mažinti šį atotrūkį tarp teisinio reguliavimo ir kasdienės praktikos – vienas iš European Life Science & Knowledge Institute (ELSKI) kartu su partnere „Namų mama“ įgyvendinamo projekto „Kartu stipresni: tėčių indėlis į vaiko sveikatos ir negalios priežiūrą“ tikslų.
Nuoseklus darbas siekiant sisteminio pokyčio
Beveik metus ELSKI nuosekliai dirbo siekdama, kad rūpestingos tėvystės ir lygiaverčio abiejų tėvų dalyvavimo vaiko sveikatos bei negalios priežiūroje klausimas sulauktų didesnio valstybės institucijų dėmesio.
Šiuo laikotarpiu buvo atliekama nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų analizė, vykdomas sveikatos priežiūros specialistų tyrimas, organizuojamos ekspertų ir specialistų diskusijos, telkiamos nevyriausybinės organizacijos bei ieškoma konkrečių sprendimų, galinčių padėti stiprinti abiejų tėvų įsitraukimą.
Vienu svarbiausių šio proceso etapų tapo ELSKI kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę, ministerijas ir Lietuvos savivaldybių asociaciją. Jame buvo pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip valstybės mastu stiprinti rūpestingą tėvystę ir sudaryti daugiau galimybių abiem tėvams lygiaverčiai dalyvauti vaiko sveikatos bei negalios priežiūroje.
Šią kryptį sustiprino ir daugiau kaip 50 pacientų, sveikatos priežiūros specialistų bei nevyriausybinių organizacijų palaikyta rezoliucija.
Rūpestinga tėvystė įtraukta į Vyriausybės programą
Svarbus šio darbo rezultatas – naujai patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtintas įsipareigojimas:
„Sieksime į vaikų sveikatos, raidos ir negalios priežiūrą sistemiškai ir tolygiai įtraukti abu tėvus. Plėsime rūpestingos tėvystės modelį sveikatos sistemoje.“
Ši nuostata reiškia daugiau nei naują formuluotę strateginiame dokumente. Ji rodo, kad rūpestinga tėvystė ir lygiavertis abiejų tėvų dalyvavimas vaiko sveikatos priežiūroje pripažįstami valstybės politikos kryptimi.
Vyriausybės programoje atsispindi viena pagrindinių ELSKI iškeltų krypčių – pereiti nuo deklaruojamos tėvų lygybės prie realių sisteminių priemonių. Tai reiškia ne tik stiprinti rūpestingos tėvystės modelį, bet ir kurti šeimai palankesnę sveikatos sistemą, kurioje abiem tėvams būtų sudaromos sąlygos gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir prisiimti atsakomybę už vaiko sveikatą.
Ypač svarbu šeimoms, auginančioms vaikus su negalia
Lygiavertis abiejų tėvų dalyvavimas ypač reikšmingas šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius negalią ar ilgalaikių sveikatos priežiūros poreikių.
Tokiose šeimose vaiko priežiūra dažnai apima ne vien pavienius vizitus pas gydytoją, bet ir nuolatinį gydymo, reabilitacijos, vaistų vartojimo, specialistų konsultacijų bei kitų paslaugų koordinavimą. Tolygiau pasidalijama atsakomybė gali būti svarbi tiek vaiko, tiek visos šeimos emocinei ir socialinei gerovei.
Įsipareigojimas – tik pirmas žingsnis
ELSKI dėkoja visoms organizacijoms, kurios prisidėjo prie iniciatyvos, palaikė rezoliuciją ir savo kompetencijomis padėjo stiprinti šią temą viešojoje bei politinėje darbotvarkėje.
Svarbus partneris šiame procese – organizacija „Namų mama“, kartu su kuria įgyvendinamas projektas „Kartu stipresni: tėčių indėlis į vaiko sveikatos ir negalios priežiūrą“. Projektas tapo pagrindu sutelkti skirtingų sričių ekspertus, organizacijas ir sveikatos priežiūros specialistus bendram tikslui.
Vyriausybės programoje įtvirtintas įsipareigojimas yra svarbus etapas, tačiau svarbiausias darbas dar priešakyje. Toliau reikės užtikrinti, kad politinė nuostata virstų konkrečiais sprendimais ir praktinėmis priemonėmis, kurias pajustų Lietuvos šeimos.
ELSKI ir toliau stebės šio proceso eigą bei prisidės prie sprendimų, padedančių užtikrinti, kad vaiko sveikatos, raidos ir negalios priežiūroje abu tėvai turėtų realias galimybes lygiaverčiai dalyvauti.
Susiję dokumentai:
——
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.
